Jelena Lukoševičienė, psichologė, KKNLD „Kauno Gyvastis“
Kauno marių apylinkėse netrūksta vaizdingų vietų. Nieko keista, kad čia įrengta nemažai pažintinių takų. Tad „Kauno Gyvasties“ nariai ankstyvą pavasario rytą iškeliavo susipažinti su Žiegždrių geologiniu pėsčiųjų taku. Nors jis mažiau žinomas nei netoli esantis Kadagių slėnis, apsilankę jame gali patvirtinti – jie abu verti dėmesio. 1,6 km ilgio Žiegždrių geologinis pėsčiųjų takas prasideda Žiegždrių gyvenvietėje, esančioje Kauno rajone, šalia Kauno marių. Iš karto norėčiau įspėti: kadangi Žiegždrių geologinis takas nutiestas skardingame Kauno marių krante, teko ne vieną kartą keliauti tai žemyn, tai aukštyn dažnai gana stačiais laiptais – tai buvo tikrai didžiulis iššūkis, bet mes jį įveikėme! Pakeliui turėjome rasti šaltinėlį, o jis, pasirodo, buvo iš[1]džiūvęs… Tačiau patikėjome, kad jis ten ne sausros metu tikrai būna. Vinguriavęs skardžio viršumi, takas pagaliau pradėjo leistis žemyn arčiau Kauno marių kranto. Ir tada mūsų akims atsivėrė konglomeratų atodanga. Informaciniame stende perskaitėme, jog konglomeratų atodanga yra Žiegždrių geologinio tako didžiausia vertybė ir įdomybė, kuri žavi susisluoksniavusiomis uolienų tekstūromis ir žiojėjančiomis olomis. Atodangos ilgis – beveik 400 metrų. Įdomiausia dalis – konglomeratų dariniai – atsidengia tik pačiame šlaito viršuje. Konglomeratai yra natūraliai susicementavusio smėlio, žvirgždo, gargždo ir riedulių dariniai. Vietovės, kuriose susidaro konglomeratai, yra užakusių prieledyninių upių slėniai. Žiegždrių geologinis takas buvo ne tik įdomus, bet ir pilnas gražių vaizdų į Kauno marias. Stabtelėję poilsio aikštelėse kito kranto toliuose pastebėjome Vieškūnų piliakalnį, Palemoną, matėme Pažaislio vienuolyno bokštus. Pažintiniame take, be visų gamtos grožybių, radome ir papildomų atrakcijų: poilsio stotelėse šalia suoliukų radome, galima sakyti, interaktyvius galvosūkius, dėl kurių kiekvieną kartą sustodavome ir juos sudėliodavome, ir varpelių kelią, kuriame pakeleiviai palieka žinią apie save. Verta žinoti, kad Žiegždrių pažintinis takas nėra kilpinis. Pasiekus jo pabaigą atgal teko grįžti tuo pačiu keliu. Beje, didžiausias mūsų radinys buvo senoji Žiegždrių liepa – storiausias medis kairėje Kauno marių pakrantėje. Jos apimtis 4,3 m, aukštis 25 m, amžius per 100 metų. Apžiūrėję senąją liepą, patraukėme atgal… Vis dėlto, rekomenduojame aplankyti šį taką, ypač jei norisi bent šiek tiek daugiau susipažinti su lietuviškąja geologija ir pabūti gamtoje.
